Mūsų auginami gluosniai iš esmės naudojami biokurui. Biomasei naudojamos specialios gluosnių rūšys, kurios greitai auga. Įveista plantacija auga 25 metus ir kas 5 metus užauga po 50 - 60 tonų žalios biomasės. Išaugus gluosniams, galutinis produktas yra susmulkinta mediena – medžio skiedra. Ši medžio skiedra naudojama kaip kuras kieto kuro katilinėse. Energetiniai gluosniai (Salix) Lietuvoje naujas, tačiau kitose šalyse jau išbandytas alternatyvus energijos šaltinis mazutui ir dujoms. Praktiškai 80 proc. miestų miestelių įmonių katilinių kūrena ne mazutu ar dujomis bet kietu medžio kuru, nes taip kūrenti pigiau. Dabar daugelis katilinių rekonstruojamos kūrenti medžiu. Tokia katilinių rekonstrukcija skatinama valdžios (katilinėms netaikoma dalis mokesčių, teikiama parama jų rekonstrukcijai), antra vertus, tai ekologiškesnis kuras. Lietuvoje apskritai trūksta medžio biomasės kurenimui. Ji yra vežama net iš kitų šalių. Iš viso Lietuvoje dabar yra tik apie 500 ha gluosnių plantacijų, kai pvz. vien Vilniuas 30 MW galingumo katilinė sudegina 40 tonų biomasės per vieną valandą t.y. 2 ha gluosnių plantacijos metinio prieaugio. Medienos kuria kūrenamos katilinės yra vis mažiau ir jos poreikis didėja. Mediena kūrenimui daugiausia gaunama iš miško ir iš miško atliekų. Įprastinio miško įveisimas, be abejonės, padidintų biokuro išteklius, tačiau, jis teiktų apčiuopiamą ekonominę naudą tik po keliasdešimt metų. Kur kas greičiau norimą rezultatą pasiektume, pasodinę greitai augančius gluosnius. Šie gluosniai auga vidutiniškai 8 kartus greičiau nei įprastiniai medžiai. O tai reiškia, kad derliaus kurui sulauktume jau po 4 metų. Be to miške surinkti bei transportuoti medžio atliekas kainuoja daug išlaidų ir toks surinktas kuras gali būti nekokybiškas. Gluosnių plantacijos yra koncentruotas medžio kiekis vienoje vietoje, jis greitai ir švariai pjaunamas žiemą ir tiekiamas kūrenimui.

Auginti geitai augančius gluosnius (Salix) nėra sunku ar brangu. Biokuro gamybai iš gluosnių reikia skirti žymiai mažiau laiko ir pastangų nei gaminant biokurą iš miško atliekų.

Gluosnių auginimas tinka žemės savininkams, gyvenantiems atokiau nuo savų laukų ar pageidaujantiems užsiimti žemės ūkiu tik laisvalaikiu. O šalies ūkininkams - tai nauja galimybė įsitvirtinti dinamiškai besiplečiančioje biokuro rinkoje, be didelių pradinių investicijų ir priežiūros sąnaudų.

GLUOSNIŲ PLANTACIJŲ VEISIMO TECHNOLOGIJA

Svarbesni gluosnių energetinių plantacijų technologijos etapai yra tokie:

1. Dirvožemio parinkimas. Būtini turtingi ir talpūs vandeniui dirvožemiai.
2. Žemės dirbimas. Kadangi plantacijos veisiamos dažniausiai žemės ūkio paskirties plotuose, todėl taikomi įprastiniai žemės dirbimo metodai. Blogesniame dirvožemyje reikalinga padidinti humuso kiekį, kalkinti ir tręšti.
3. Sodinamos medžiagos paruošimas. Sodinamąją medžiagą sudaro Salix genties įvairių karklų ir gluosnių klonų gyvašakės (20-25 cm ilgio vienmečių stiebų atkarpos). Selekciškai pagerinti klonai (genetiškai identiški individai) yra žymiai produktyvesni ir atsparesni ligoms bei kenkėjams, lyginant su natūraliai paplitusiomis gluosnių rūšimis.
4. Sodinimas. Atliekamas daugiaeilėmis sodinimo mašinomis, pavasarį, apie 20000 gyvašakių į hektarą tankumu.
5. Agrotechninė priežiūra. Įveisimo metais plantacija turi būti apsaugota nuo bet kokių žolių konkurencijos. Naudojamos mechaninės ir cheminės apsaugos priemonės.
6. Tręšimas. Atliekamas remiantis agrocheminių analizių duomenimis. Trąšų rūšys ir kiekiai priklauso nuo dirvožemio, plantacijos eksploatavimo laiko, taip pat nuo to, kiek maisto medžiagų išnešama su paimtu derliumi.
7. Nupjovimas. Energetinės plantacijos pjaunamos žiemą, nukritus lapams, kas 3-4 metai. Nupjauti karklai surenkami į suspaustus ryšulius specialiu pjovimo-rinkimo agregatu, pritaikytu prie įprastinio traktoriaus. Pavasarį karklai gausiai atželia iš likusių kelmų.
8. Skiedrų gamyba. Surinkti ryšuliai smulkinami kapotinėje į skiedras lauko sąlygomis, kurios hidrauliniu krautuvu talpinamos į traktoriaus priekabą ir išvežamos vartotojams.

GLUOSNIAI - BIOKURUI: SKAIČIAI IR FAKTAI

• 20 tonų gluosnių skiedrų (žalios masės) prilygsta 5 tonoms akmens anglių.
• Viena tona gluosnių skiedrų (žalios masės) duoda 8,9 GJ, tai yra maždaug tiek pat, kiek ir viena tona durpių briketų. Palyginimui: 1 tona mazuto – 38,5 GJ šilumos.
• Lietuvoje dabar veikia 70 stambesnių medžio atliekomis kūrenamų katilinių,kurios galėtų naudoti gluosnių žaliąjį kurą.
• Lietuvos nacionalinės energetikos strategijoje numatyta, kad šilumos gamyba iš vietinių atsinaujinančių išteklių (medienos ir k.t.) 2010 m. gali sudaryti 17 proc.bendrojo balanso, o 2020 m. – 23 proc.
• Pirmojo gluosnių derliaus sulaukiama po 4- 5 metų. Paskui jis imamas kas treji metai. Derlingumas maždaug 50-60 tonų (žalios masės) medienos iš 1 ha.
• Gluosniai jų augintojams duoda vidutiniškai 1000 lt. Metinių pajamų iš ha.
• 1 kv. m. gluosnių per metus išgarina vieną toną vandens.
• Per 3 augimo metus gluosniai pagamina maždaug tiek deguonies, kiek sueikvojama juos deginant.
• 2007- 2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ krepšelyje yra 1,039 mlrd. litų paramos lėšų.